- apkniaubti
- apkniáubti, apkniaũbti, -ia, àpkniaubė
1. tr. apimti, uždengti rankomis (veidą, akis): Staiga apkniaubia veidą V.Kudir. Roželė liko laisva, verkė, rankom akis apkniaubusi LzP.
2. intr. truputį atgulti, snustelti: Apkniaubk truputį, gal pereis galvą sopėt Kb.
3. intr. pridengus rankomis veidą, nuleisti galvą arba atremti ją į ką: Ko jau tep apkniaubei? Nmn. Vaikai, užsidėję abiem rankom veidą, àpkniaubė į pagalvį (kniūpsti atsigulė) Vlk. | refl.: Kniáubte apsikniáubusi kniūbo jijė J. Žiūriu – apsikniáubęs miega už stalo Pg. Apsikniáubęs verkia Skr. Dūsauja apsikniáubęs ant stalo J. Duktė, apsikniaubus seklyčioje ant lango, gailiai pravirko rš. Apsikniáubė ir miega Ds. Paskui pasidarė man taip graudu, kad apsikniaubęs ant stalo apsiverkiau V.Kudir.
4. tr. apglėbti, apkabinti, užgulti ką: Žiūriu – pėdą apkniaubęs miegti Lp. | Anas per visas dienas sėdi knygą apkniaũbęs Vlk. | refl. tr.: Feliksą rado akmenį apsikniaubusį ir numirusį Lp. Obuolį parsinešęs apsikniáubė ir vienas suvalgė Jž. Apsikniáubęs turi šuva kaulą: nė pats neėda, nė kitam neduoda J.
5. refl. užsikvempti, užsikniaubti: Ko tu teip apsikniaubei ant bliūdo?! Ps.
◊ šùnį apsikniáubus graudžiai (verkti): Kap mamos neteksi, šunį apsikniaubęs verksi Vlk.\ kniaubti; apkniaubti; atsikniaubti; įkniaubti; iškniaubti; nukniaubti; pasikniaubti; prikniaubti; susikniaubti; užkniaubti
Dictionary of the Lithuanian Language.